Pristatau dar vieną savo knygą:
Metai visada prabėga labai greitai. Taip yra ir Gegužėnų miške, kurio pačiame viduryje gyvena Ežiukas Pukutuku. Kaip svarbu mokėti viską pastebėti ir viskuo pasidžiaugti. Nespėji apsidairyti – jau ruduo, paskiau žiema, tada sužaliuoja pavasaris, o netrukus ima sirpti žemuogės. Vadinasi, atėjo vasara. Pukutuku visuomet žino, kada ežiukų dvynukų Pušku-Tušku ir Tušku-Pušku gimtadienis, – kai nuo didžiojo klevo šalia jo namų ima kristi įvairiaspalviai lapai! Kaip smagu su draugais laukti pirmojo sniego – tik šiukštu nesusipykim! O kaip smalsu išvysti žydinčią ir kvepiančią obelį kaimyniniame miške. Gera verti ant smilgos raudonas žemuoges ir pačias saldžiausias dovanoti draugui. Ir visiems miško gyventojams graži…
